Laukinė lašiša

Nesuklysime sakydami, kad lašiša daugeliui iš mūsų – skaniausia žuvis ir bene todėl ji laikoma viena populiariausių žuvų pasaulyje, kurios suvartojimas kasmet auga. Prieš pradėdami detaliau kalbėti apie lašišos naudingąsias maistines savybes, pirmiausiai trumpai aptarkime jos kilmę.

Apie lašišų kilmę

Lašiša yra bendras kelių lašišinių („Salmonidea“) šeimos žuvų rūšių pavadinimas. Lašišos yra kilusios iš Šiaurės Atlanto („Salmo“ genties) ir Ramiojo vandenyno („Oncorhynchus“ genties). Daugelis jų rūšių buvo įvežtos į nevietinę aplinką, pavyzdžiui, į Šiaurės Amerikos Didžiuosius ežerus ir Patagoniją Pietų Amerikoje. Daugelyje pasaulio šalių lašišos intensyviai auginamos.

Kuo skiriasi laukinė lašiša ir ūkyje auginta lašiša?

Laukinės lašišos  priklausomai nuo regiono ir metų laiko plaukioja vandenynų ir upių vandenyse. Natūralioje aplinkoje gyvendamos šios žuvys nuplaukia kiek nori ir gyvena sveikiau nei auginamos lašišos uždaruose narvuose, panardintuose ežeruose, tvenkiniuose ar net vandenyno vietose bei kai kuriose didelėse sausumos rezervuaruose. Tokių žuvų gardai gali būti maži ir labai perpildyti, todėl lašišos gali pakeisti savo natūralų instinktą plaukti didelius atstumus.

Laukinių lašišų ir auginamų mityba ir kodėl tai turi įtakos žuvų kokybei

Laukinių lašišų ir ūkiuose auginamų lašišų mitybos bei gyvenimo skirtumai lemia jų maistinės vertės skirtumus. Laukinės lašišos maitinasi labai įvairiu maistu: nuo krevečių ir silkių, įskaitant ir mažesnių žuvų maistą, iš kurio natūraliai susidaro astaksantino junginys ir būtent dėl jo šios žuvys tampa raudonos. Ūkiuose auginamos lašišos dažniausiai šeriamos žuvų miltais, žuvų taukais bei kitu baltymų turinčiu maistu, kuris nėra natūralios kilmės,  turi mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau sočiųjų riebalų rūgščių nei laukinės lašišos. Daugelis auginamų lašišų yra nudažomos, jas šeriant tam tikromis nenatūraliomis medžiagomis, kad jų spalva taptų rausva ar raudona ir jos būtų panašesnės į laukinių lašišų spalvą.

Teršalai

Auginamų lašišų ūkiuose veisiasi daug mikrobų ir ligų, nes jos gyvena gana uždaruose narvuose, kur kaupiasi ekskrementai ir nesuvalgytas maistas, todėl kyla parazitų ir ligų plitimo galimybė. Ūkiuose auginamų lašišų riebaluose randami patvarūs organiniai teršalai, kurie gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Šie riebalai yra siejami su keliomis ligomis, įskaitant diabetą ir nutukimą. Kalbant plačiau, ūkiuose auginamų lašišų, kaip ir maisto produktuose, kuriais jos šeriamos, yra didesnis daugelio kitų patvariųjų teršalų kiekis. Laukinės lašišos maitinasi natūraliau, todėl ir teršalų aptinkama mažiau. Kiekvienas, turėjęs galimybę pagauti laukinę lašišą, patvirtins, kad tai grynų raumenų žuvis. Taip yra dėl laukinių lašišų gyvenimo būdo. Jos plaukioja ilgus atstumus, o tai turi įtakos ir šių žuvų maistinėms savybėms. Jos kur kas liesesnės nei ūkyje auginamos lašišos.

Antibiotikai

Kai kurie lašišų augintojai, norėdami lašišų dydį bei išlaikyti šio verslo pelningumą duoda lašišoms antibiotikų, o tai turi neigiamos įtakos šios žuvies maistinėms savybėms, taip pat ir ją supančiai aplinkai.

Laukinių lašišų ir auginamų lašišų įtaka aplinkai

Ūkiuose auginamos lašišos minta žuvų pašarais ir mažesnių laukinių sugautų žuvų aliejumi, todėl laukinė gamta praranda nemažai žuvų išteklių.  Ūkiuose auginamos lašišos yra Atlanto lašišų rūšys, tačiau dažniau auginamos vandenyse, kuriuose auga Ramiojo vandenyno lašišos. Jei iš tokių ūkių pabėga auginamos lašišos, jos gali sutrukdyti ekosistemą: gali išplisti patogenai, pavyzdžiui, jūrų utėlės, kurios kenkia natūraliai sveikų laukinių lašišų populiacijoms. Tuo tarpu laukinės lašišos įsilieja į natūralią aplinką ir prisideda prie jos, nedidindamos taršos.

Vertingosios laukinės lašišos savybės

Lyginant laukinės lašišos ir auginamos lašišos maistines vertes, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laukinė lašiša yra kur kas liesesnė ( kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, laukinėje lašišoje riebalų kiekis mažesnis net tris kartus). Laukinė lašiša taip pat išsiskiria didesniu kalcio ir geležies kiekiu (laukinėje lašišoje randama beveik trigubai daugiau nei auginamoje lašišoje).

Pagrindinės priežastys, kodėl į kasdieninę mitybą įtraukti lašišos vartojimą?

Lašiša – viena geriausių eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) šaltinių. Priešingai nei daugelis kitų riebalų, omega-3 riebalų rūgštys yra laikomos labai reikalingomis žmonėms, nes mūsų organizmas pats tokių riebalų negali pasigaminti. Įvardintos EPA ir DHA rūgštys padeda mažinti uždegiminius procesus, kraujospūdį, kovoja su vėžio rizika, gerina arterijas dengiančių ląstelių funkcijas. Atliktų tyrimų duomenimis, omega-3 riebalų gavimas su maistu yra kur kas veiksmingesnis nei geriant žuvies taukų kapsules. 2 kartus per savaitę valgydami lašišą, gauname visos savaitės Omega-3 rūgščių dozę.

Puikus baltymų šaltinis

Lašišoje gausu aukštos kokybės baltymų, kurie yra svarbi žmogaus mitybos grandinės dalis. Jie atlieka daugybę svarbių vaidmenų organizme. Padeda palaikyti raumenų masę, metant svorį ar senstant, palaiko sveikus kaulus.

Daug B grupės vitaminų

Lašišoje gausu B grupės vitaminų tokių, kaip: B12, B6, niacino, tiamino, folio rūgšties, riboflavino, pantoteno rūgšties. Šie vitaminai dalyvauja keliuose svarbiuose žmogaus organizme vyksiančiuose procesuose: maisto, kurį valgome, pavertimą energija, DNR atkūrimą bei lėtinio uždegimo, kuris gali sukelti ligą, mažinimą. Atliktų tyrimų duomenimis, B grupės vitaminai padeda palaikyti optimalų smegenų ir nervų sistemos funkcionavimą.

Didelis kalio kiekis

Laukinėje lašišoje randama daug didesnis kiekis kalio nei vidutinio dydžio banane, kuris įvardinamas kaip kalio šaltinis mūsų mityboje. Kalis padeda valdyti žmogaus kraujospūdį, mažina insulto riziką.

Turi seleno

Selenas – mineralas, randamas dirvožemyje ir tam tikruose maisto produktuose. Šis mineralas padeda apsaugoti kaulus, mažinti skydliaukės antikūnių kiekį žmonėms, sergantiems autoimunine skydliaukės liga, padeda kovoti su vėžio rizika.

Yra astaksantino

Astaksantinas yra junginys, susijęs su svarbiu teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Kaip jau minėta, astaksantinas, kaip karotinoidų antioksidantų šeimos narys, suteikia lašišai išskirtinį raudoną atspalvį, kuris gali kovoti širdies ligų riziką, nes sumažina MTL (blogojo) cholesterolio oksidaciją ir padidina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį. Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, astaksantinas gali sumažinti uždegimą, apsaugoti nuo riebalinių apnašų susidarymo arterijoje, o tai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Be to, kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, astaksantinas veikia su lašišoje esančias Omega- 3 riebalų rūgštimis, kurios padeda apsaugoti smegenis ir nervų sistemą nuo uždegimo. Astaksantinas gali padėti netgi išvengti odos pažeidimų  ir padėti atrodyti  jauniau.

Gali sumažinti širdies ligų riziką

Reguliarus lašišos valgymas gali padėti apsisaugoti nuo širdies ligų.  Taip yra dėl lašišos gebėjimo padidinti Omega – 3 riebalų rūgščių kiekio kraujyje. Daugelio žmonių kraujyje yra per daug Omega – 6  riebalų rūgščių, palyginus su Omega-3 rūgštimis. Tyrimais įrodyta, kad sutrikus šių dviejų riebalų rūgščių pusiausvyrai padidėja širdies ligų rizika.

Gali padėti kontroliuoti svorį

Lašišos reguliarus valgymas padėti kontroliuoti svorį ar jį numesti. Kaip ir kiti maisto produktai, turintys daug baltymų, lašiša padeda reguliuoti apetitą kontroliuojančius hormonus ir leidžia jaustis sotiems. Be to, mūsų medžiagų apykaita pagreitėja suvalgius baltymų turinčio maisto ne išimtis ir lašišos.

Gali padėti kovoti su uždegimu

Uždegiminiai procesai žmogaus organizme yra viena daugelio lėtinių ligų priežasčių, įskaitant širdies ligas, diabetą bei vėžį. Mokslinių tyrimų duomenimis, reguliariai valgant lašišą ar apskritai žuvis, yra sumažinami uždegimo procesai žmogaus organizme.

Gali apsaugoti smegenų sveikatą

Tyrimų duomenimis, lašišos įtraukimas į kasdieninę mitybą gali pagerinti smegenų veiklą. Nustatyta, kad valgant lašišą ar vartojant žuvų taukus, mažėja depresijos simptomai, nerimas, lėtinamas su amžiumi susijęs atminties praradimas ir kovojama su demencijos rizika. Lašišą rekomenduojama valgyti ir nėščioms moterims, nes ji turi teigiamo poveikio vaisiaus smegenų vystymuisi.

Daugiau informacijos šia tema rasite pateikiamose nuorodose – domėkitės ir būkite sveiki!

• https://www.adfg.alaska.gov/index.cfm?adfg=wildlifenews.view_article&articles_id=714 
• https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/fats-and-cholesterol/types-of-fat/omega-3-fats/ 
• https://www.heart.org/en/healthy-living/healthy-eating/eat-smart/fats/dietary-fats 
• https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-Consumer/ 
• https://www.nature.com/articles/srep21892 
• https://www.livestrong.com/article/13708819-fishing-for-answers-wild-caught-or-farm-raised-fish-which-is-better/