Matjes silkė

„Matjes silkė“ – jauna, nesubrendusi riebi silkė, gaudoma prieš jos nerštą nuo gegužės iki liepos pradžios Šiaurės jūroje netoli Danijos ir Norvegijos. Savo maistinėmis savybėmis ji unikali tuo, kad išsiskiria ypač dideliu riebumu, dėl kurio ši silkė taip vertinama. Jei įprastos silkės riebumas dažniausiai siekia iki 15 proc., tai „Matjes“ skirtingų mokslinių šaltinių duomenimis 22%-27% proc. „Matjes“ silkė išsiskiria savo tekstūra ir subtiliu skoniu, dėl kurio daugelyje Europos šalių ji laikoma delikatesu.

Kuo naudinga „Matjes“ silkė žmogaus mitybai?

Apie silkės vartojimo svarbą kasdieninėje mityboje jau kalbėjome. „Matjes“ silkė išsiskiria ne tik didesniu Omega-3 rūgščių kiekiu nei jo yra įprastoje silkėje. Ji naudinga dėl aukštos vertės didelio baltymų kiekio, kuris svarbus tiek augančiam vaiko organizmui, bet ir suaugusio žmogaus mityboje. „Matjes“ silkė turi daug vitaminų ir mineralų. Vitaminų –B1(Tiamino), B2, B6, B9 (Folio) B12, C, D, E, K, Retinolio, Beta–karoteno. Mineralų – kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, seleno cinko ir t.t.

Kaip gaminama „Matjes“silkė?

„Matjes“ silkė gaminama iš jaunų, neneršusių silkių patelių. Pagavus šias žuvis, joms per pjūvį pašalinamos žiaunos ir dalis stemplės, taip užtikrinant, kad bus išvengta kartaus skonio. Vėliau jos tradiciškai kelias dienas sūdomos ąžuolo statinėse. Visame šiame procese kasos fermentai, palaikantys brendimą, suteikia šiai silkei švelnų skonį.

Kuo skiriasi švedų, vokiečių ar olandų ruošiama „Matjes“ silkė?

Skirtingose Europos šalyse „Matjes“ silkė šiek tiek skirtingai ruošiama. Tarkim, švedai puoselėja ilgametes tradicijas ir žuvį marinuoja ar konservuoja, todėl ir „Matjes“ silkę dažnai ruošia, marinuodami su actu, ruduoju cukrumi ir prieskoniais. Vokiečiai, ruošdami „Matjes“ silkę, naudoja daugiau druskos nei olandai, kurių paruošta „Matjes“ silkė ir išsiskiria mažu druskos kiekio naudojimu. Būtent dėl to olandiškoji „Matjes“ silkė įgyja subtilų švelnų skonį ir būtent dėl ji mėgstama ne tik Olandijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Be to, olandų taip paruoštos silkės didelis privalumas tas, kad prieš valgymą nereikia mirkyti vandenyje.

Plačiau apie „karališkąja“ tituluojamą olandų „Matjes“ silkę

„Matjes“ silkės istorija prasidėjo apie XIV amžiuje Olandijoje. Šią silkę olandai dažnai vadina „nekaltąja“ arba „jaunąja“ silke. Tai labai populiarus skanėstas Nyderlanduose ir Belgijoje maždaug gegužės ir birželio mėnesiais. Kodėl? Būtent dėl to, kad tokiu periodu galima pasimėgauti šviežiomis, riebiomis „Matjes“ silkėmis.

Žinoma, šios silkės valgomos ir vėliau, ištisus metus – olandai jas šaldo. Ir kodėl gi olandai pasirinko tokį „Matjes“ silkės apdorojimo būdą? Šiais laikais žvejai užšaldo ką tik sugautą silkę per maždaug 24 valandas dėl keliamų sveikatai aukštų saugumo reikalavimų. Žuvis turi būti šaldoma ne mažiau kaip – 20C temperatūroje mažiausiai 24 valandas. Užšaldžius šią žuvį, ji ne tik greitai nesugenda, bet ir žūsta visi joje esantys parazitai. Taigi, todėl prekybos vietose galima rasti tokiu būdu pagamintos olandiškos „Matjes“ silkės“ ne tik šioje šalyje, bet ir pas mus.

Kodėl savo šeimai pasirinkome olandų „Königsmatjes“ silkę ir rekomenduojame ir Jums išbandyti?

Dėl visų aprašytų naudingų savybių „Matjes“ savybių buvome maloniai nustebę, kad „Königsmatjes“ silkė apdorojama rankiniu būdu. Šio gamintojo silkė ruošiama kruopščiai atrenkant kiekvieną silkę, patenkančią ant mūsų stalo, žmogaus rankomis. Kviečiame ir Jus paragauti šios silpnai sūdytos švelnaus skonio silkės ČIA.

Daugiau informacijos šia tema rasite pateikiamose nuorodose – domėkitės ir būkite sveiki!

1. Davidson, Alan (October 1988). North Atlantic Seafood. Penguin. pp. 440, 463. ISBN0140468153.
2. EU TSG Certification Database Entry
3. EU PGI Certification Database entry
4. https://lowcarbcheck.com/foods/matjes-fillet/#vitamins
5. Matjes Committee. Minutes of coffee meetings and other coordination meetings 1992–98. Matjes Committee. Internal Memo’s 1992–98.
6. Norwegian Herring Sales Organisation. Annual Reports 1992–2002. Raakjær Nielsen, J. &Vedsmand, T. 1999.
7. „REGULATION (EC) No 853/2004 OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL: laying down specific hygiene rules for on the hygiene of foodstuffs”. 29 April 2004. Chapter III § D § 1.
8. User participation and institutional change in fisheries management: a viable alternative to the failures of ‘top-down’ driven control? Ocean and Coastal Management. 42: 19-37.
9. Skagen Fish Auction. Landings statistics 1992–2002 The Danish Directorate of Fisheries. Yearbook of Fishery Statistics 1993–2002

Įsigyti švelnaus skonio silpnai sūdytos „Königsmatjes“ silkės galite ČIA.